Tag: balinti patalpas

Balinti patalpas dažniausiai nusprendžiama tuomet, kai reikia jas dezinfekuoti. Tačiau tai ne vienintelė priežastis, kartais balinti patalpas nusprendžiama dėl jų suteikiamo švaros, šviesos poveikio. Profesionalūs meistrai gali balinti įvairias patalpas: fermas, gamyklas, sandėlius, cechus, garažus, angarus ir įvairius pramoninius pastatus, tačiau reiktų atsižvelgti į tam tikrą šių patalpų specifiką. Pavyzdžiui, šie pastatai dažniausiai nėra šildomi, todėl jų sienų bei lubų balinimui reikia pasirinkti tam tinkamas priemones ir medžiagas.

Kaip balinti patalpas? Lubų ir sienų balinimo priemonės

Norėdami balinti patalpas, jų lubas ar sienas, pirmiausia turite pasirinkti balinimo priemones – kalkinius dažus, klijinius dažus, kreidą arba vandeninę emulsiją. Tačiau dažnai iškyla klausimas – ką ir kada geriausia rinktis?
Kalkiniai dažai. Jie dažniausiai pasirenkami pagalbinių patalpų balinimui. Beje, šie dažai ne tik balina, bet ir puikiai dezinfekuoja patalpas. Taip pat kalkiniai dažai pasižymi tam tikrais privalumais – puikiai tinka mineraliniams paviršiams balinti (dažyti), gali būti naudojami ant seniau dažytų įvairių (kalkinių, kalkinių–cementinių, cementinių, silikatinių) paviršių, yra laidūs vandens garams, universalūs (t. y. tinka tiek vidaus, tiek išorės darbams) ir labai svarbu – turi baktericidinių savybių. Be to, jei vėliau prireiks pašalinti kalkes nuo lubų ar sienų, tai nebus sudėtinga – jos ant paviršiaus nepalieka jokių dryžių.

Klijiniai dažai. Jie dažniausiai pasirenkami gyvenamųjų patalpų balinimui. Tačiau pasirinkti šiuos dažus dažnai dvejojama dėl jų specifikos – paruošti juos reikėtų savarankiškai, nes parduotuvėje kol kas nėra iškart naudojimui paruoštų klijinių dažų. Vis dėlto, paruošti šiuos dažus nėra sudėtinga, reikės:

* smulkintos kreidos (apie 3 kg)

* ultramarino (2 g)

* klijų (iki 500 g)

* vandens (apie 10 l)

Kaip pasigaminti klijinius dažus? Kreida (arba išsijota kreida, arba kreidos pasta) turi būti ištirpdyta vandenyje ir perkošta per sietą, į ją įmaišytas ultramarinas, kuris neleidžia kreidai pagelsti. Tuomet atskirai turi būti atskiedžiami klijai (apie 250 g) su vandeniu (apie 1 l). Atskiesti klijai maišant supilami į kreidos mišinį. Ir galiausiai gaunama medžiaga, kuria galite balinti pasirinktų patalpų lubas ir sienas.

Kreida. Balinti patalpas kreida – labai senas būdas, tačiau kartais pasirenkamas ir dabar, nes tai vienas iš pigiausių patalpų balinimo būdų. Be to, kreida puikiai šalina dėmes nuo vandens, įbrėžimus, įlinkimus, įtrūkimus ir kitus nelygumus, esančius ant lubų ar sienų.

Vandeninė emulsija. Tai dar vienas patalpų balinimo būdas, kuris labiau buvo mėgstamas anksčiau, nei dabar, tačiau kartais vis dar pasirenkamas norimom patalpom balinti, ypač tuomet, kai reikia užtikrinti, kad paviršius galėtų kvėpuoti (skirtingai nuo sintetinių ir aliejinių dažų, vandeninė emulsija yra laikoma „alsuojančia“).

Kaip atlikti patalpų balinimo darbus?

Nesvarbu, kokį patalpų balinimo būdą pasirinksite, turėtumėte išmanyti ir kaip šį darbą atlikti.
1. Pirmiausia, tinkamai paruoškite lubas ir sienas – šepečiu (skirtu dažytojams), mentele, grandikliu, actu ar citrinos rūgštimi, praskiesta šiltu vandeniu, nuplaukite senus dažus. Vėliau, jei reikės, senus likučius galėsite dar kruopščiau pašalinti nuo paviršiaus su drėgna kempinėle.

2. Tuomet imkitės kitų darbų. Tiesa, ruošdami patalpas balinimui, galite susidurti su keliais sunkumais:

* Jeigu lubose ar sienose yra įtrūkimų, plyšių, gilesnių defektų – užglaistykite juos ir glaistui nudžiūvus (maždaug po valandos) buvusias defektų vietas nugludinkite švitriniu popieriumi. Beje, pasitaiko atvejų, kai defektus sutvarkius, ant lubų netrukus vėl atsiranda įtrūkimų, supleišėjimų ir pan., tuomet reikėtų lubas padengti specialiu sietu.

* Jei lubos ar sienos stipriai patamsėjusios ar turi dėmių, tai į vandenį galima įmaišyti specialių balinančių priemonių (jų platus asortimentas – statybinių medžiagų parduotuvėse).

3. Kai atliksite paruošiamuosius balinimo darbus, tuomet galėsite dažytojo teptuvu lubas ir sienas padengti dažais ar grunto sluoksniu. Atkreipiame dėmesį, kad dažytojo teptuvas leidžia dažams geriau sukibti su paviršiumi ir kokybiškai užpildo paviršių poras. Tuomet jau voleliu kruopščiai tepkite antrą dažų sluoksnį, užtikrindami vienodą sluoksnių pasidengimą, t. y. turite pasistengti, kad dažai nebūtų užtepti nei per plonu, nei per storu sluoksniu.

Prosesionalūs meistrai rekomenduoja tokio pobūdžio darbus pradėti nuo tolimiausio patalpos kampo ir eiti link durų. Ką dar pataria? Jei norite išvengti ant paviršių matomų ruožų ar skirtingų atspalvių juostų, dažykite jas vienu kartu. Jei baiminatės, kad ant paviršiaus liks teptuvo brūkšnių, tai prieš paskutinį sluoksnį tepkite statmenai šviesos kritimui, o paskutinį dažų sluoksnį – šviesos kritimo kryptimi.

Tad siūlome įvertinti planuojamas balinti patalpas ir tuomet pasirinkti tinkamiausią patalpų balinimo būdą ir priemones.